Grafito tiglisyra specialus produktas, atliekantis gyvybiškai svarbų vaidmenį aukso, sidabro, vario ir kitų tauriųjų metalų rafinavimo procese. Nors daugelis žmonių gali būti su juo nepažįstami, grafitinių tiglių gamyba apima kelis sudėtingus etapus, siekiant užtikrinti aukščiausią galutinio produkto kokybę ir mechaninį stiprumą. Šiame straipsnyje mes išsamiai aptarsime kiekvieną grafitinių tiglių gamybos proceso etapą.
Pradiniai grafitinių tiglių gamybos etapai apima džiovinimo procesą. Suformavus tiglį ir jo atramines dalis, jie tikrinami pagal pusgaminių standartus. Šis patikrinimas užtikrina, kad į kitus etapus pereitų tik kvalifikuoti asmenys. Po rūšiavimo jie glazūruojami, kai tiglio paviršius padengiamas glazūra. Šis glazūros sluoksnis atlieka keletą funkcijų, įskaitant tiglio tankio ir mechaninio stiprumo padidinimą, o tai galiausiai pagerina bendrą jo kokybę.
Degimo etapas yra labai svarbi gamybos proceso dalis. Jo metu grafitinis tiglis kaitinamas aukštoje temperatūroje krosnyje, taip sustiprinant tiglio struktūrą. Šis procesas yra labai svarbus siekiant užtikrinti tiglio patvarumą ir patikimumą rafinavimo proceso metu. Degimo principą galima suskirstyti į keturis skirtingus etapus, kad būtų galima geriau suprasti tiglio struktūros pokyčius šio proceso metu.
Pirmasis etapas yra išankstinis pašildymas ir degimas, kurio metu krosnies temperatūra palaikoma apie 100–300 °C. Šiame etape palaipsniui pašalinama likusi tiglio drėgmė. Atidarykite krosnies stoglangį ir sulėtinkite kaitinimo greitį, kad išvengtumėte staigių temperatūros svyravimų. Šiame etape labai svarbu kontroliuoti temperatūrą, nes per didelis likusios drėgmės kiekis gali sukelti tiglio įtrūkimą ar net sprogimą.
Antrasis etapas yra žemos temperatūros degimo etapas, kurio temperatūra yra 400–600 °C. Krosniai toliau kaistant, tiglyje surištas vanduo pradeda irti ir garuoti. Pagrindiniai komponentai A12O3 ir SiO2, kurie anksčiau buvo surišti su moliu, pradeda egzistuoti laisvoje būsenoje. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad glazūros sluoksnis ant tiglio paviršiaus dar neištirpo. Siekiant išvengti netikėtumų, kaitinimo greitis vis tiek turėtų būti lėtas ir pastovus. Greitas ir netolygus kaitinimas gali sukelti tiglio įtrūkimą ar subyrėjimą, pažeidžiant jo vientisumą.
Pereinant į trečiąjį etapą, vidutinės temperatūros degimo etapas paprastai vyksta 700–900 °C temperatūroje. Šiame etape amorfinis Al2O3 molyje iš dalies transformuojamas į Y tipo kristalinį Al2O3. Ši transformacija dar labiau sustiprina tiglio struktūrinį vientisumą. Šiuo laikotarpiu labai svarbu tiksliai kontroliuoti temperatūrą, kad būtų išvengta nepageidaujamų rezultatų.
Paskutinis etapas yra aukštoje temperatūroje atliekamas degimas, kurio temperatūra viršija 1000 °C. Šiame etape glazūros sluoksnis galutinai išsilydo, užtikrindamas, kad tiglio paviršius būtų lygus ir sandarus. Aukštesnė temperatūra taip pat prisideda prie bendro tiglio mechaninio stiprumo ir ilgaamžiškumo pagerėjimo.
Apskritai grafitinių tiglių gamybos procesas apima kelis kruopščius etapus. Nuo pusgaminio džiovinimo ir patikrinimo iki glazūravimo ir degimo – kiekvienas žingsnis yra labai svarbus siekiant užtikrinti galutinio grafitinio tiglio kokybę ir patikimumą. Temperatūros kontrolės priemonių laikymasis ir tinkamo kaitinimo greičio palaikymas yra labai svarbūs siekiant išvengti galimų defektų ar nelaimingų atsitikimų. Galutinis rezultatas – aukštos kokybės grafitinis tiglis, galintis atlaikyti griežtą tauriųjų metalų rafinavimo procesą.
Įrašo laikas: 2023 m. lapkričio 29 d.